- čiuinus
- ×čiuinùs, -ì adj. (4) žr. čiuinas 1: Kad ir senas tas Tamošius, ale tokis čiuinus, visada nusiskutęs Srj. Mūsų sodos vyrai visi čiuĩnūs, nė vieno ištižio nerasi Skd. Būtų graži merga, tiktai nečiuinì Grl. Petriukas, Budrio sūnus, buvo čiuinus vaikinas, arielkos negėrė M.Valanč. Tas namas buvo dideliai apleistas ir nečiuinus A1883,43. čiuĩniai adv.: Ans visumet čiuĩniai darydavos Skd.
Dictionary of the Lithuanian Language.